kumelė

kumẽlė sf. (2) 1. SD91,95, R, K naminis darbinis gyvulys – patelė (Equa): Kumelinga kumẽlė R320. Šito kumẽlė žindama Brsl. Kumẽlėn insėdau ir nuvažiavau Dkšt. Kumelė penkių varnų panešama (prasta) LTR(Žg). Kumelė daili, išpenėta – gal nabaštiką vežti Šts. Išėjo kumelės parvesti Lnkv. Atėmei man kumelę, te tau ir botagą D.Pošk. Važiuoja žmogus balta kumele Sn. Gera kumẽlė gerus ir kumelius vedžioja Rod. Ir nusiuntė gromatas … and mulų, gimusių iš kumelių ChEst8,10. Tų vaistų neišturėtų nei kumelės pilvas (labai stiprūs) Sim. Jurgeli, Jurgeli, pakinkyk kumẽlę Ds. Kumẽlės kumelingos – kur važiuosi Pp. Pakinkęs kumelę, nuvešiu Sz. Kas tam šiandien galėtų tikėti, veizėdamas į lietuvių kumelėles it erkeles, nestengiančias ne jau į karę eiti, bet ir vergauti S.Dauk. Sužvenk, kumelėle, sužvenk, juodbėrėle ps. Tą kumelė̃lę kad lupa! Ėr. Vilks papjovė kumelìkę, tik kojelės liko liko BzF34. A kumeliùkei padavei dobilų? Smn. ^ Mano mergytė jaunoji kaip kumelaitė laukoji JD876. Dykos kai kumelės – ką jos veikia! Srd. Didelė kai kumẽlė, ė durna kai avelė Prng. Sėdi lygiai kumẽlės pamergys Klt. Prapuolei kaip sakų̃ kumẽlė Kp. Lauk, šunie, iki kumẽlė stips (lauk patogios progos) Dkš. Kad kumelė vis pieno duotų, karvės nereiktų Pnd. Raiša kumele netoli tenujosi Sim. Kumelýtė bėra, uodegytės nėra Ds. Kumelė ir keturiomis kojomis apsibrind S.Dauk. Šimtas uodų kumẽlę suėda Kv. Balta kaip kumelių angelas (labai balta) KrvP(Pn). Nuo adatėlės ant kumelėlės (įpratęs vogti mažus daiktus, ima vogti didelius) Pnd. Kumele gimusi pavalkų nevengs (merginos nevengia ištekėti) B. Eik į Kuršą kumelių lupti (išnyk iš akių) Šts. Kumeliukė žabaliukė be vadelių žino kelią (laivelis) Ms. Ne kumele važiuoju, ne botagu varau, pirštu smertį pasiekiu (valtele plaukiu) Ad. Daili kumelelė, linų uodegelė (adata su siūlu) Ms. Maža kumelelė dieną naktį jojama (slenkstis) Jrg(Tl). 2. menk. plūdimosi žodis: Štiš, kumẽle – ir jai reikia varškės! (apie vištą, ryjančią viščiukams paduotą varškę) Sml. Ir to kumelė (stambi mergina) šokti užsimanė! Vb. 3. R299, MŽ400, Nmn muzikos instrumento (ppr. smuiko) skersinis, pastovėlis stygoms atremti: Smarkiai grajinant, kumelė paukšt ir sprogo Lš. 4. Alv didysis smuikas, kontrabosas. 5. Ad, Aps, Dglš, Žl, Ktk, Ldk, Mlt, Ssk, Tr, Lkm ąsa, į kurią įkiša girnų milinį: Inkišk milinį kumẽlėn Zr. Milinys iššoko iš kumẽlės Jz. Girnų kumẽlė nutrūko Gdr. 6. Ml girnų milinys. 7. Ob, Krns, Sn, Mrk, Lš, Rdm vejant virvę ar metant siūlus padaryta klaida: Jonas dar nemoka botago pavejoti – pilna kumẽlių Sml. Vydamas botagą, nepridaryk kumẽlių Trgn. Nuvijo botagą – vienos kumelės Ds. Mesdama audeklą, nepridirbk kumelių PnmR. Tik pradėjo mest, o jau bent dvi kumelès įjojo Slm. Kaip rẽta, tai gerai – nepadarysi kumẽlės Al. 8. Vlk medinis branktas, prikabintas prie priešakinės tinklo sparno dalies. 9. Pl įrankis ratlankiams lenkti. 10. Rdš toks suolas, ant kurio guldydavo nusikaltėlį, kurį budelis su draskančiu įrankiu mušdavo, kol užmušdavo. 11. Grv toks valgomas grybas – storu kotu ir stora galva.

◊ kumẽlė avižosè Krkn Ėr, Sml sakoma, kai kieno avalynės raištis, apyvaras atsileidęs: Žmogau, kumẽlė avižosè! Pc. Aure, tavo kumelė avižose! Pg. kumelè (ant kumẽlės) jója; kumẽlės íeško (kláusia) apie ieškantį čia pat esančio daikto: Kumele joji, o kumelės ieškai B. Ant kumelės joji, o kumelės ieškai B. Kumelè jója, kumelę ieško Prk. Ant kumele jo[ja], kumelės klaus S.Dauk. kumẽlė kùmeliui, kumelỹs úodegai Tvr vienas nuo kito kratosi darbu.

ne (kieno) kumẽlės, ne (kieno) vadẽlės nerūpi: Ne mano kumẽlės, ne mano vadẽlės Dkš.

po báltai kumẽlei apie tolimus gimines: Pamilija eina po baltai kumelei Ml.